dusulys

dusulys
dusulỹs dkt. Dùsulio príepuolis.

.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • dusulys — 1 dusulỹs sm. (3b) K, dūsulỹs (3b) Jn 1. SD121, SD49, R pagreitėjęs ir sunkus kvėpavimas, astma: Jį dusulỹs baigia uždusyt Kt. Dusulỹs pavaliai žmogų kankena Jž. Ji buvo dùsulio smaugiama Grž. Žmogus nuo pailsimo gauna dùsulį J. Tas dusuly …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dusulys — 2 dusulỹs, ė̃ smob. (3b) kas turi dusulį, padusęs: Dusulỹs dusėdamas vaikščio[ja] J. Tokio dùsulio gali man nepiršti Šl. Reikia jai šito krivokšlio, dùsulio! Krok. Greit nepavažiuosi su tuo dùsuliu Gs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikibti — prikìbti 1. intr., tr. prisikabinti, prilipti prie ko nors: Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų KI66. Daug suodžių prikibo ant šurštyno (kamino) N. Spaliai prikìbę J. Veizėk, kas tau pri nugaros prikìbo Slnt. Marškiniai pri nugaros… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūsliokas — 1 pūsliõkas sm. (2) 1. Šauk toks negalavimas, dusulys: Nelėk, pūsliõką mun įduosi Pvn. Įdavė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] ir pūškuo[ja] Plt. Negink arklio – pūslioką įgaus Vkš. Arkliui pūsliõkas, žmogui dusulys,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priepuolinis — priepuoli̇̀nis, priepuoli̇̀nė bdv. Priepuoli̇̀nis dusulỹs, kosulỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priepuolinė — priepuoli̇̀nis, priepuoli̇̀nė bdv. Priepuoli̇̀nis dusulỹs, kosulỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • slopinti — slopi̇̀nti vksm. Slopi̇̀na manè dusulỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aipas — aĩpas sm. dusulys, astma: Ar turi kokių lašų nuo aĩpo – širdį kai suspaudžia, negaliu kvapo atgaut An. | Mūsų avys aipù susirgo (kaitulio sukasi) Ut …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alsulys — alsulỹs sm. (3b) 1. dusulys, dusas: Kai prasideda alsulỹs, ir skaudumas didesnis daros Ms. 2. alsavimas: Alsulį girdu, o žmogaus nematyti Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgirdyti — apgìrdyti tr. 1. prk. pagirdyti: Apgirdysiu strėlas mano krauju Ch5Moz32,42. 2. girdant susargdinti: Apgìrdė [sušilusį arklį], ir pristojo dusulys Ds. Arklys sušilęs – žiūrėk, neapgirdyk (neduok sušilusiam gerti)! Slm. | Karvė kažin ko serga –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”